- pagrandinis
- 1 pãgrandinis sm. (1) Kal, Krtn, Trk, pagrándinis (1) Ėr žr. pagrandėlis: 1. Iškepsu duoną, tau kliūs tas pãgrandinis Slnt. Jau bebaigianti duoną kepti, vienas pãgrandinis beliko pašauti po pečiaus Pln. Čia dar didelis pãgrandinis likęs! Kl. Kepaišio pãgrandinį atidavė piemenie Slnt. Čia baronkų pagrándinis Rm. Pagrandinė̃lis neiškepė, žalias tebėr Ėr. Malonesnis ir skanesnis bus tasai mažas duonelės pagrandinelis Pron. 2. J Pãgrandinį visumet visi daugiau mylia Slnt. Pagrandiniu būdamas, ir norės da už visus didesnis būt! Vvr. Antė jau ir paliks pãgrandinis Kal. Tas yr visų mažysis, pagrandinẽlis Dov.
Dictionary of the Lithuanian Language.